2015 m. kovo 22 d.

X pradeda, Y nelaimi.

2015 m. kovo 22 d.
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Didžiausia mados šventė Lietuvoje jau visai čia pat ir aš, bandydama būti uoli akredituota tinklaraštininkė, kuri apsilankiusi renginyje turėtų suvokti daugiau nei  „graži suknelė!”, ar „baisūs bateliai!”,  nusprendžiau bent kartą nuoširdžiai pasikapstyti renginio programoje ir ištyrinėti dizainerius. Prisipažinsiu,  nors bandymų buvo ir anksčiau, to tikrai iki galo nepadarydavau. Didelis akmuo į mano daržą, bet aš juk prisipažįstu, todėl esu verta atgailos. Užbėgdama įvykiams už akių, galiu informuoti, kad ir šį kartą, nepaisant mano pastangų, to nepadarysiu. Kodėl? Norėčiau, bet deja  nepavyks... ir visai ne dėl mano kaltės. 


Pradėsiu nuo to, kad šių metų mados injekcijos tema pelnė dideles mano simpatijas. Vietoje, labai laiku  ir taiklu, matant, kad festivalio dalyviai jaunėja (aišku tam yra daugiau priežasčių, nei tik "užaugusi nauja karta", bet ne apie tai šį kartą.) Mėgstu diskusijas apie  X ir Y kartas, tiesą pasakius, diskusijos šia tema mano namuose niekad nenutyla, dažniausiai perauga į konfliktus ir durų trenksmus, bet stipriai nenuklydusi grįžtu prie pagrindinės temos... 
Renginio organizatoriai, X kartos atstovai drąsiai ir nesavanaudiškai teigia - „X pradeda, Y laimi!” Dosnu iš jų pusės lengva ranka, renginiui dar neprasidėjus, nugalėtojų titulą perduoti jaunuoliams, bet X-ai juk ne tokie egoistai, kaip mes Y-kai, tad nusišypsau ir skaitau toliau. Tiksliai ir kruopščiai parengti pranešimai, kuriuose nuosekliai pasakojama renginio idėja, nuosekliai grindžiamas temos pasirinkimas ir pan. (Žiauriai tempiu gumą, jei dar skaitai. Ačiū.) Žingsnis po žingsnio artėju prie tų jaunųjų Y kartos kūrėjų, kurie Infekcijos organizatorių teigimu „ tirpdo ribą tarp viešumo ir privatumo, leistino – nelegalaus, išorės ir vidaus, viskas taip tampriai ir subtiliai persipina, jog darosi nelengva teisingai iššifruoti daugiasluoksnę informaciją. Tuo labiau, kad šiuolaikinės technologijos suteikia visas prielaidas ir galimybę apsigyventi paraleliniame pasaulyje susikuriant virtualią tapatybę”.

Šioje vietoje atsimerkia akys ir atiranda noras kreiptis į pačius dizainerius. 

Jaunieji kūrėjai, kaip norėčiau būti Jūsų vietoje! Šis festivalis dedikuotas jums, ne tik jus akcentuoja, bet išdrįsiu pasakyti GARBINA. O ar Jūs apie tai bent žinote? Atrodo, kad nė velnio. Gaunate tiek dėmesio, sklaidą žiniasklaidoje, bet tuo visiškai nepasinaudojate. Taip esate dizaineriai, ne viešųjų ryšių specialistai, tačiau nereikia būti specialistu, kad turėtum, bent sumautą Facebook puslapį?! Aš net nekalbu apie įmantrius tinklalapius... Tiesa, turėčiau kreipitis tik į nevykėlių penketą ir skubėti atsiprašyti Liucijos Kvasytės, Ugnės Martinaitytės ir Montos Apsāne's su kuriomis įmanoma susipažinti ir netgi jas atpažinti, nors tapatybės dar labai jaunos. O kiti, galite susitaikyti su tuo, kad kelias į pripažinimą nebus trumpas ir tiesus, nes atsakomybės stoka (ar tingumas?) ryški. Kas aš tokia, kad galėčiau tai vertinti? Hm, nereikia būti kažkuo, kad tai užkliūtų už akių. 
Kaip entuziazmo kupinam kūrėjui, dalyvaujančiam highlight'ą jūsų karjeroje dedančiame festivalyje, yra nesuvokiama prekinio ženklo formavimo būtinybė? Apie tai turėjo būti pagalvota dar sėdint universiteto suole! Užtenka pažvelti į anksčiau paminėtų kolegų pavyzdžius, kurie turėtų būti ne siekiamybe, o paprasčiausia norma. 


Išvada tokia, kad prieš jaunimą nusilenkusi Lietuvos dizaino grandų X karta laimi ir toliau. Jie šį kartą padarė daug, kad „vaikai” iš trumpos šlovės akimirkos galėtų pasiimti viską ko jiems reikia, bet tikriausiai jiems tiesiog nereikia?


Komentarų nėra :

Rašyti komentarą

Fill the city .
Blog design by Fleurroodbeek .